mukuzani da mukuznis sveticxoveli
mukuzani kaxeTis, da ara marto kaxeTis, saqarTvelos
erT-erTi ZirZveli, istoriuli sofelia. igi alaznis napirze, civ-gomboris mTis
kalTazea gaSenebuli. sofels aRmosavleTidan mdinare Wermisxevi Camoudis. swored
Wermisxevis piras aris erT zolze ganlagebuli soflis istoriuli Zeglebi: wminda gior-gis saxelobis mWedliaanT saydari, amaRlebis erTnaviani bazi-lika da
sveticxovlis taZari. es taZrebi Tavisebur TavdacviT zRudesac warmoadgenen
omianobis dros.
sofel mukuzanTan bevr mefes hqonia urTierToba, maT Soris,
vaxtang gorgasalsac. soflis ramdenime toponimic vaxtang gor-gaslis saxels
ukavSirdeba. md.Wermisxevze arsebuli `saqaravne gziT~ vaxtang gorgasali `SarebiT~
anu `Sara gziT~ Wermidan `nadarbazevSi~ Camodioda. `nadarbazevi~ soflis
samxreTiT, sak-maod did teritorias moicavs. soflis mosaxleoba dResac am
toponimebs, `Sarebi~ da `nadarbazevi~, iyenebs, xolo aRniSnuli gziT mosaxleoba
sofel Werems ukavSirdeba. dResac arsebobs samive nagzauri, xolo tyis piras kvlav
aris Wermis qviT naSeni qviთkiris ganieri kedlebis naSTebi darbazisa.
TiToeuli
qarTvelisTvis nacnobi da sayvareli simRera `gafrindi Saვo mercxalo~ swored
mukuzanSi Seiqmna. ornaxevari saukunis win, romelic dRemde yvela TaobaSi did
interess iwvevda da misi tkbilxmovanebis gareSe sufra ar das-rulebula.
rogorc istoria gvamcnobs, 1756 wels xunZaxis batoni,
nursal-begi 20 aTasiani laSqriT kaxeTSi SemoWras apirebda. mefe erekles SaTiri
xalxs amcnobda am ambavs. meomrebi modiodnen mtris dasaxvedrad. mukuzanSic
Seikriba xalxi. moaxloebuli saSiSroebis win sofeli Werems afarebda Tavs. rodesac
mefe erekles jari veliscixis boloSi hyavda dabanakebuli, masTan ori mukuzneli
Wabuki – maxare da Sio misula da uTxovia: `mi-gviRe, mterTan Sebma gvsurso~. omi
yvarlis cixesTan gaimarTa, lekebi damarcxdnen. maxare da Sio am omSi daiRupnen.
Sios da momRerali hyavda. Zmis dakargviT SeZrwunebuli mercxalsac ki
SehRaRadebda da fandurze mReroda gulisa da sulis Zalis-xmeviT Seqmnil simReras,
romelic veranairma TaobaTa cvlam ver gatexa:
`gafrindi Savo
mercxalo, gahyev alaznis pirsao,
A ambavi
Camogvitane, omSi wasuli Zmisao,
niSnad wauRe nawnavi, kavi am Cemi Tmisao.
uTxari zed asxuria, cremli sayvarel disao,
umisod sicocxle, Cveni Calad ar Rirsao,
gaswi gadikamarevi, swavla ar ginda gzisao.~
1797 wels erekle
meorem garsevan WavWavaZes mamulebi uboZa kaxeTSi: `wyalobiTa RvTisaTa da Cven
yovlisa zemosa saqarTvelosa, kაxeTisa da sxvaTa mefeman meoreman iraklim. . . .
. giboZeT Sen WavWaveZes eSikaRabaSs garsevans, Svilsa aleqsandres. . . mamis Senis
Cveni da Cveni ojaxis yovlis gziT erTgulad samsaxuri saqarTveloSi
gamobrwyinebuli aris da TviT Senca da Cvenca Cvenis qveynis sazogadoebac yovlis
Senis SeZlebiT mravalgvarad didad erTgulad da TavdadebiT gvemsaxure. . . Cvenc
wyaloba giyaviT da giboZeT sofeli zegani, sofeli mukuzani, sofeli nafareuli,
romelnic dRes aq msaxlobelni kacni arian im glexebiT, mTiT, bariT, saxnaviT,
uxnaviT, wyliT, wisqviliT da yovlisis misis samarTliani mimZRvriT SenTvis da
SvilTa SenTaTvis samkvidrod gviboZebia gqondes da gibednieroT RmerTman Cvenis
ojaxisa da Cvenis erTgulad samsaxurisa Sina ar mogeSalos Cvengan da arc
SemdgomTa mefeTa mepatroneTagan.~1
1.
maRlakeliZe. Mmasalebi al. WavWavaZis
biografiidan
al. WavWavaZe xels uwyobda mukuzanSi
mevenaxeoba-meRvnineobis ganviTarebas. Mmisi sikvdilis Semdeg mamuli jer misi
Svilis, daviTis xelSi gadavida, xolo Semdeg 1886 w. 8 Tebervals SeiZina
saufliswulo mamulebis departamentma. Nnasyidoba sanotaro wesiT damtkicda.
mukuznis mamulSi 132 desetina miwaze aSenebuli iyo 4
Rvinis marani, 76 qvevriT da 5 sawnaxeliT. sofelSi aSenebuli yofila 34000 vedro
Rvinis tevadobis sardafi, sadac ZiriTadad Rvino mukuzani - `saferavi”iyo
daculi. 2
Rvino `mukuzani” pirvelad gamofenaze 1892 wels gaigzavna.
gamofena CikagoSi gaimarTa da `mukuzanma~ umaRlesi Sefaseba miiRo. Mmas Semdeg
Rvino `mukuzani~ erT-erT prestiJul Rvinod iTvleba.
as welze metia, rac qarTuli Rvinoebi saerTaSoriso
gamofenaze iReben monawileobas. maT oqros, vercxlisa da 12 brinjaos medali
daimsaxures. Aaqedan Rvino `mukuzanma~ saerTaSoriso gamofenaze cxra oqros, oTxi
vercxlisa da erTic brinjaos medali moipova. 3
gasul wels msoflio Rvinoebis saerTaSoriso konkursebze
Telavis Rvinis marnis mier warmoebulma samarko Rvino `mukuzanma~ pirveli adgili
da oqros medali daimsaxura.
Rvino `mukuzaniს~
warmateba im miwis damsaxurebaa, romel miwazec modis.mukuznis miwaze moyvanil
RvinoSi sxva aromati, sifaqize da harmoniulobaa.
2.
1946w. wigni II gv 167-168 `saufliswulo
mamulebi kaxeTSi”. 1968 wlis gamocema
3.
n. mexuzla – saqarTvelos meRvineoba 1996
w. gamocemaN
mukuznis mikroraionis Sesaxeb saintereso gamokvleva aqvs teqnikur mecnierebaTa doqtors, profesor g. beriZes. igi wers: `mukuznis venaxebi ZiriTadad ganlagebulia 400-650 m. simaRleze zRvis donidan miRebuli produqcia umTavresad evropuli da kaxuri tipis sufris Rvinoebis midrekilebiT xasiaTdeba. metad sxeuliani da intensiuri Sefervis maRalxarisxovani TeTri da wiTeli Rvinoebi miiReba "dedoflis zvris", "nadarbazevis", "fafris mindvrebis", "damაrCinesa" da sxva midamoebSi. es Rvino sakmao energiiT, sasiamovno xilis gemoTi, aromatiT, harmo-niulobiT, siZlieriT da eqstraqtulobiT xasiaTdeba. 1 namdvilad Rvino `mukuzani~ RvTis boZebuli da kurTxeulia.
rogorc TavSi aRvniSneT, sofelSi ramodenime eklesia dgas,
soflis centrSi amayad aRmarTulia sveticxoveli. dasanania, rom es sakmaod
mniSvnelovani da didi madlis mqone istoriuli Zegli farTo sazogadoebisTvis
naklebad cnobilia. Cveni Temis mizani aris is, rom aRniSnuli taZari
farTo sazogadoebisTvis cnobili gavxadoT. radgan mis Sesaxeb sakmaod mwiri
istoriuli masala arsebobs. Cven TviTon SeviswavleT, gamo-vikvlieT რომ mukuznis sceticxoveli VI – VII saukunis Zeglia,magram misi
agebis istoria ufro Soreul warsulSi iღebs saTaves. mivyveT istoriul,
qronologiur Tanmimdevrobაs da mimovixiloT mukuznis sveticxovlis agebis istoria
da dRevandeloba.
Mმukuznis
`sveticxovlis~ daarsebis istoria mWidrod aris dakavSirebuli saqarTveloSi qristianobis
gavrcelebasTan da mcxeTaSi pirveli qristianuli taZris `sveticxovlis~ agebis
istoriasTan.
mogvianebiT, VI – VII saukuneebis mijnaze mukuzanSi
`sveti-cxovlis~ taZari augiaT. Aam taZris centralur nawilze dResac aris
SemorCenili kvarcxlbeki, im jvrisa, romelic aq daafu-Zvnes.
1.
beriZe – qarTuli Rvinoebi 1961
w.gamocema gv. – 15
ramdenadac Cven gamovikvlieT im periodis da Semdgomi
xanis qarTul eklesia – monastrebSi arsad aris msgavsi
kvarcxlbeki, როგორიც mcxeTis jvrisa da mukuznis sveticxovlში. aseve didi
damTxvevaa is, rom mukuznis taZari sveticxovlad iwodeba.
sxva taZari, romelsac sveticxovlis saxeli erqvas, versad
moviZieT, Tumca aqve unda aRvniSnoT is faqti, rom sveti-cxovlis saxelobis
taZrebi saqarTvelos mTel teritoriaze aris agebuli.
zemoT moyvanili faqtebi gvafiqrebs, rom wminda
ninos da uflis kvarTis dakrZalvis adgilze amosuli kviprosis xesTan sakmao
kavSiria.
mukuznis `sveticxoveli~ mociqulTa sworis petre-pavles
saxelobisaa, rogorc zemoT aRvniSneT, igi savaraudod, VI-VII saukunis mijnis
taZaria. Tavdapიrvelad yofila samnaviani bazilika, axla mxolod centraluri navia
SemorCenili. CrdiloeT da samxreT navebis
mxolod naSTebs vxvdebiT.
taZari nagebia md. Wermisxevis riyis qviT, romelic
ramdenjermea gadakeTebuli. dasavleTi fasadi, rogorc Cans, mTlianad mongreulia
da gvian aris aguriT amoSenebuli.
mukuznis sveticxoels ori Sesasvleli kari aqvs:
dasavleTisa da samxreTis mxridan. orive karidan taZarSi samsafexuriani kibiT
SeiZleba Sesvla. samxreTisa da CrdiloeTis mxares aqvs or-ori sarkmeli, xolo
aRmosavleTis da dasavleTis mxridan TiTo-TiTo. aRmosavleT mxares, gare fasadze,
saxuravTan axlos gamosaxulia fexiani jvari. dasavleT kedelze aguriT
gamo-kveTilia jvari, xolo sarkmlis qveS xatis dasabrZanebeli ni-Saa.
CrdiloeTis
kedlis CrdiloeT minaSenze taZridan gamovida kari, Cveni varaუdiT, es SesaZloa,
samkveTlo yofiliyo. samxreT minaSenze aris patara naliseburi sakurTxeveli.taZris Sida interierSi moTavsebulia 6 sveti. sainteresoa
is faqti, rom aseTi patara taZris aseT svetebze dgოma aucilebeli ar aris,
magram ეს svetebi albaT imის მაჩვენებელია, rom sveticxovelშi 6
sveti iyo, xolo meSvide sveti savaraudod is kvarcxlbekia, romelic taZris Sua
nawilSi aris moTavsebuli da swored es warmoadgens Cveni Temis mTavar sakiTxs an
is, rom taZari Cveni azriT ufro masStaburi unda yofiliyo.
svetebze dayrdnobilia TaRebi, romelzec eyrdnoba aguriT
daSenebuli saxuravi. savaraudod es saxuravic aRdgenilia XVI-XVII s-Si. Sida
interierSic kedeli da saxuravi Tandrouli unda iyos.
iataki aguriTaa mopirkeTebuli. CrdiloeTiT, or svets
Soris, taZris SuaSi darCenilia pirveli iatakis kvali, romelic dRevandeli
iatakidan 40 sm-iT qveviTaa.
taZris interierSi, centralur adgilze, iatakidan 60 sm- is
simaRleze, aSenebuli iyo jvris tipis nageboba. swored am jvris adgilze, sadac
gadmocemis mixedviT saswaulmoqmedi kvipაrosis xisgan damzadebuli jvari
daafuZnes, ramdenime wlis win aRniSnuli kvarcxlbeki Seleses da zed marmarilos
jvari daafuZnes.
gasaocrad STambeWdavia taZris interieri maRla aziduli,
Tavisuflad gaSlili, lakonuri da didebuli. mukuznis sveticxovelis mTavari Sesasvleli
dasavleTis karia. bazilikuri sivrcis aRqma gamiznulia swored aqedan, dasavleTis
kariadan.
mukuznis `sveticxoveli” mxatvrulobis TvalsazrisiT
nakle-bad sainteresoa. TiTqmis ar gvxvdeba religiuri qandakebebi da geometriuli
ornamentebi, magram miuxedavad amisa Rrmad gvjera, rom aRniSnuli taZari
saTanado gamokvlevebisa da Seswavlis Semdeg (TiTqmis Seuswavlelia) Rirseulad daikavebs Tval-saCino
adgils VI-VII saukuneebis qarTul arqiteqturul Zeglebs Soris.
sofeli mukuzani gansakuTrebiT gamococxlebulia 13 oq-tombris
Rames da 14 oqtombers, sveticxovlobis dRes, roca sofeli zeimobs upirveles qarTul
qristianul dResaswauls `sveticxovlobas” Tavis aranakleb mniSvnelovan
sveticxovelSi.
taZarSi yovel paraskevs da SabaTs wirva-locvas aRavlens
dekanozi mama grigoli (mTvareliSvili) soflis axalgazrdoba uvlis, patronobs
Tavisi soflis saunjes.
`sveticxoveli”
soflis centrSi, centraluri gzis piras dgas da gamvlel-gamomvlels axsenebs
mudmivad, rom unda ilocoნ.
No comments:
Post a Comment